kosiurė

kosiurė̃ sf. (3^a) žr. koserė 1: Ale to gaidžio ir kosiurė̃! Grl.

◊ kósiurę užkìšti nutildyti: Aš tau užkišiu kosiurę Grl.

per kósiurę praléisti pragerti: Tokią gaspadą per kosiurę praleido Grl.